мимар
Serbo-Croatian
Etymology
From Ottoman Turkish معمار (mimar), from Arabic مِعْمَار (miʕmār).
Pronunciation
- IPA(key): /mǐmaːr/
- Hyphenation: ми‧мар
Noun
мѝма̄р m anim (Latin spelling mìmār)
Declension
| singular | plural | |
|---|---|---|
| nominative | мимар | мимари |
| genitive | мимара | мимара |
| dative | мимару | мимарима |
| accusative | мимара | мимаре |
| vocative | мимару | мимари |
| locative | мимару | мимарима |
| instrumental | мимаром | мимарима |