ослышаться
Russian
Etymology
о- (o-) + слы́шать (slýšatʹ) + -ся (-sja)
Pronunciation
- IPA(key): [ɐsˈɫɨʂət͡sə]
Verb
ослы́шаться • (oslýšatʹsja) pf
- to mishear
Conjugation
Conjugation of ослы́шаться (class 5a perfective reflexive)
| perfective aspect | ||
|---|---|---|
| infinitive | ослы́шаться oslýšatʹsja | |
| participles | present tense | past tense |
| active | — | ослы́шавшийся oslýšavšijsja |
| passive | — | — |
| adverbial | — | ослы́шавшись oslýšavšisʹ |
| present tense | future tense | |
| 1st singular (я) | — | ослы́шусь oslýšusʹ |
| 2nd singular (ты) | — | ослы́шишься oslýšišʹsja |
| 3rd singular (он/она́/оно́) | — | ослы́шится oslýšitsja |
| 1st plural (мы) | — | ослы́шимся oslýšimsja |
| 2nd plural (вы) | — | ослы́шитесь oslýšitesʹ |
| 3rd plural (они́) | — | ослы́шатся oslýšatsja |
| imperative | singular | plural |
| ослы́шься oslýšʹsja |
ослы́шьтесь oslýšʹtesʹ | |
| past tense | singular | plural (мы/вы/они́) |
| masculine (я/ты/он) | ослы́шался oslýšalsja |
ослы́шались oslýšalisʹ |
| feminine (я/ты/она́) | ослы́шалась oslýšalasʹ | |
| neuter (оно́) | ослы́шалось oslýšalosʹ | |