உச்சரிப்பு
Tamil
Etymology
From உச்சரி (uccari, “to pronounce”) + -ப்பு (-ppu).
Pronunciation
- IPA(key): /ut͡ɕːaɾipːɯ/
Noun
உச்சரிப்பு • (uccarippu)
Declension
| singular | plural | |
|---|---|---|
| nominative | uccarippu |
உச்சரிப்புகள் uccarippukaḷ |
| vocative | உச்சரிப்பே uccarippē |
உச்சரிப்புகளே uccarippukaḷē |
| accusative | உச்சரிப்பை uccarippai |
உச்சரிப்புகளை uccarippukaḷai |
| dative | உச்சரிப்புக்கு uccarippukku |
உச்சரிப்புகளுக்கு uccarippukaḷukku |
| benefactive | உச்சரிப்புக்காக uccarippukkāka |
உச்சரிப்புகளுக்காக uccarippukaḷukkāka |
| genitive 1 | உச்சரிப்புடைய uccarippuṭaiya |
உச்சரிப்புகளுடைய uccarippukaḷuṭaiya |
| genitive 2 | உச்சரிப்பின் uccarippiṉ |
உச்சரிப்புகளின் uccarippukaḷiṉ |
| locative 1 | உச்சரிப்பில் uccarippil |
உச்சரிப்புகளில் uccarippukaḷil |
| locative 2 | உச்சரிப்பிடம் uccarippiṭam |
உச்சரிப்புகளிடம் uccarippukaḷiṭam |
| sociative 1 | உச்சரிப்போடு uccarippōṭu |
உச்சரிப்புகளோடு uccarippukaḷōṭu |
| sociative 2 | உச்சரிப்புடன் uccarippuṭaṉ |
உச்சரிப்புகளுடன் uccarippukaḷuṭaṉ |
| instrumental | உச்சரிப்பால் uccarippāl |
உச்சரிப்புகளால் uccarippukaḷāl |
| ablative | உச்சரிப்பிலிருந்து uccarippiliruntu |
உச்சரிப்புகளிலிருந்து uccarippukaḷiliruntu |
References
- University of Madras (1924–1936) “உச்சரிப்பு”, in Tamil Lexicon, Madras [Chennai]: Diocesan Press