ஒத்திகை
Tamil
Etymology
From ஒத்தி (otti, adverbial participle of ஒத்து (ottu)) + -கை (-kai).
Pronunciation
- IPA(key): /ot̪ːiɡai/
Noun
ஒத்திகை • (ottikai)
Declension
| singular | plural | |
|---|---|---|
| nominative | ottikai |
ஒத்திகைகள் ottikaikaḷ |
| vocative | ஒத்திகையே ottikaiyē |
ஒத்திகைகளே ottikaikaḷē |
| accusative | ஒத்திகையை ottikaiyai |
ஒத்திகைகளை ottikaikaḷai |
| dative | ஒத்திகைக்கு ottikaikku |
ஒத்திகைகளுக்கு ottikaikaḷukku |
| benefactive | ஒத்திகைக்காக ottikaikkāka |
ஒத்திகைகளுக்காக ottikaikaḷukkāka |
| genitive 1 | ஒத்திகையுடைய ottikaiyuṭaiya |
ஒத்திகைகளுடைய ottikaikaḷuṭaiya |
| genitive 2 | ஒத்திகையின் ottikaiyiṉ |
ஒத்திகைகளின் ottikaikaḷiṉ |
| locative 1 | ஒத்திகையில் ottikaiyil |
ஒத்திகைகளில் ottikaikaḷil |
| locative 2 | ஒத்திகையிடம் ottikaiyiṭam |
ஒத்திகைகளிடம் ottikaikaḷiṭam |
| sociative 1 | ஒத்திகையோடு ottikaiyōṭu |
ஒத்திகைகளோடு ottikaikaḷōṭu |
| sociative 2 | ஒத்திகையுடன் ottikaiyuṭaṉ |
ஒத்திகைகளுடன் ottikaikaḷuṭaṉ |
| instrumental | ஒத்திகையால் ottikaiyāl |
ஒத்திகைகளால் ottikaikaḷāl |
| ablative | ஒத்திகையிலிருந்து ottikaiyiliruntu |
ஒத்திகைகளிலிருந்து ottikaikaḷiliruntu |
References
- S. Ramakrishnan (1992) “ஒத்திகை”, in தற்காலத் தமிழ் அகராதி [Dictionary of Contemporary Tamil] (in Tamil), Madras: Cre-A Publishers, page [1]