Reconstruction:Old Dutch/wilga
Old Dutch
Etymology
From Proto-West Germanic *wilgijā, *wiligijā.
Noun
*wilga f
Inflection
Declension of *wilga (feminine ō/ōn-stem noun)
| case | singular | plural |
|---|---|---|
| nominative | *wilga | *wilga, *wilgon |
| accusative | *wilga, *wilgon | *wilga, *wilgon |
| genitive | *wilgon | *wilgono |
| dative | *wilgon | *wilgon |