aiškinti

Lithuanian

Etymology

áiškus (“clear”) +‎ -inti (“verbalizer suffix”).[1]

Pronunciation

Verb

áiškinti (third-person present tense áiškina, third-person past tense áiškino)

  1. to explain, clarify

Conjugation

Conjugation of aiškinti
singular vienaskaita plural daugiskaita
1st person 2nd person 3rd person 1st person 2nd person 3rd person
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative
tiesioginė
nuosaka
 present
esamasis laikas
 áiškinu áiškini áiškina áiškiname,
áiškinam 		áiškinate,
áiškinat 		áiškina
past
būtasis kartinis
laikas
 áiškinau áiškinai áiškino áiškinome,
áiškinom 		áiškinote,
áiškinot 		áiškino
past frequentative
būtasis dažninis
laikas
 áiškindavau áiškindavai áiškindavo áiškindavome,
áiškindavom 		áiškindavote,
áiškindavot 		áiškindavo
future
būsimasis laikas
 áiškinsiu áiškinsi áiškins áiškinsime,
áiškinsim 		áiškinsite,
áiškinsit 		áiškins
subjunctive
tariamoji nuosaka
 áiškinčiau áiškintum,
áiškintumei 		áiškintų áiškintumėme,
áiškintumėm,
áiškintume 		áiškintumėte,
áiškintumėt 		áiškintų
imperative
liepiamoji nuosaka
 — áiškink,
áiškinki 		teáiškina,
teáiškinie 		áiškinkime,
áiškinkim 		áiškinkite,
áiškinkit 		teáiškina,
teáiškinie
Participles of aiškinti
adjectival (dalyviai)
active passive
present áiškinąs, áiškinantis áiškinamas
past áiškinęs áiškintas
past frequentative áiškindavęs —
future áiškinsiąs, áiškinsiantis áiškinsimas
participle of necessity — áiškintinas
adverbial
special pusdalyvis áiškindamas
half-participle
padalyviai
 present áiškinant
past áiškinus
past frequentative áiškindavus
future áiškinsiant
manner of action būdinys áiškinte, áiškintinai

References

  1. ^ Smoczyński, Wojciech (2007) “áiškus”, in Słownik etymologiczny języka litewskiego‎[1] (in Polish), Vilnius: Uniwersytet Wileński, page 5
This article is issued from Wiktionary. The text is available under Creative Commons Attribution-Share Alike 4.0 unless otherwise noted. Additional terms may apply for the media files.