atimtis
Lithuanian
Etymology
Nominal formation from atim̃ti (“to take away”), from at- (“away, into a result”) + im̃ti (“to take”).
Pronunciation
Noun
atimti̇̀s f (plural ãtimtys) stress pattern 3b
Declension
| singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) | |
|---|---|---|
| nominative (vardininkas) | atimti̇̀s | ãtimtys |
| genitive (kilmininkas) | atimtiẽs | atimčių̃ |
| dative (naudininkas) | ãtimčiai | atimti̇̀ms |
| accusative (galininkas) | ãtimtį | ãtimtis |
| instrumental (įnagininkas) | atimtimi̇̀ | atimtimi̇̀s |
| locative (vietininkas) | atimtyjè | atimtysè |
| vocative (šauksmininkas) | atimtiẽ | ãtimtys |
Coordinate terms
Further reading
- “atimtis”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2025
- “atimtis”, in Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of contemporary Lithuanian], ekalba.lt, 1954–2025