blizgėti

Lithuanian

Etymology

From Proto-Indo-European *bʰleyǵ- (“to shine”)[1]

Verb

blizgėti (third-person present tense blizga, third-person past tense blizgėjo)

  1. to shine, glitter, sparkle

Conjugation

Conjugation of blizgėti
singular vienaskaita plural daugiskaita
1st person 2nd person 3rd person 1st person 2nd person 3rd person
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative
tiesioginė
nuosaka
 present
esamasis laikas
 blizgu blizgi blizga blizgame,
blizgam 		blizgate,
blizgat 		blizga
past
būtasis kartinis
laikas
 blizgėjau blizgėjai blizgėjo blizgėjome,
blizgėjom 		blizgėjote,
blizgėjot 		blizgėjo
past frequentative
būtasis dažninis
laikas
 blizgėdavau blizgėdavai blizgėdavo blizgėdavome,
blizgėdavom 		blizgėdavote,
blizgėdavot 		blizgėdavo
future
būsimasis laikas
 blizgėsiu blizgėsi blizgės blizgėsime,
blizgėsim 		blizgėsite,
blizgėsit 		blizgės
subjunctive
tariamoji nuosaka
 blizgėčiau blizgėtum,
blizgėtumei 		blizgėtų blizgėtumėme,
blizgėtumėm,
blizgėtume 		blizgėtumėte,
blizgėtumėt 		blizgėtų
imperative
liepiamoji nuosaka
 — blizgėk,
blizgėki 		teblizga,
teblizgie 		blizgėkime,
blizgėkim 		blizgėkite,
blizgėkit 		teblizga,
teblizgie
Participles of blizgėti
adjectival (dalyviai)
active passive
present blizgąs, blizgantis blizgamas
past blizgėjęs blizgėtas
past frequentative blizgėdavęs —
future blizgėsiąs, blizgėsiantis blizgėsimas
participle of necessity — blizgėtinas
adverbial
special pusdalyvis blizgėdamas
half-participle
padalyviai
 present blizgant
past blizgėjus
past frequentative blizgėdavus
future blizgėsiant
manner of action būdinys blizgėte, blizgėtinai

References

  1. ^ Rejzek, Jiří (2001) “blýskat”, in Český etymologický slovník [Czech Etymological Dictionary] (in Czech), 1st edition, Voznice: LEDA, →ISBN
This article is issued from Wiktionary. The text is available under Creative Commons Attribution-Share Alike 4.0 unless otherwise noted. Additional terms may apply for the media files.