dėstyti

Lithuanian

Etymology

dė́ti (“to place, put”) +‎ -styti (“verbal suffix indicating imperfect active action”).[1]

Pronunciation

  • IPA(key): [ˈdʲêː.sʲtʲiː.tʲɪ]

Verb

dė́styti (third-person present tense dė́sto, third-person past tense dė́stė)

  1. (transitive) to teach

Conjugation

Conjugation of dėstyti
singular vienaskaita plural daugiskaita
1st person 2nd person 3rd person 1st person 2nd person 3rd person
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative
tiesioginė
nuosaka
 present
esamasis laikas
 dė́stau dė́stai dė́sto dė́stome,
dė́stom 		dė́stote,
dė́stot 		dė́sto
past
būtasis kartinis
laikas
 dė́sčiau dė́stei dė́stė dė́stėme,
dė́stėm 		dė́stėte,
dė́stėt 		dė́stė
past frequentative
būtasis dažninis
laikas
 dė́stydavau dė́stydavai dė́stydavo dė́stydavome,
dė́stydavom 		dė́stydavote,
dė́stydavot 		dė́stydavo
future
būsimasis laikas
 dė́stysiu dė́stysi dė́stys dė́stysime,
dė́stysim 		dė́stysite,
dė́stysit 		dė́stys
subjunctive
tariamoji nuosaka
 dė́styčiau dė́stytum,
dė́stytumei 		dė́stytų dė́stytumėme,
dė́stytumėm,
dė́stytume 		dė́stytumėte,
dė́stytumėt 		dė́stytų
imperative
liepiamoji nuosaka
 — dė́styk,
dė́styki 		tedė́sto,
tedė́stai 		dė́stykime,
dė́stykim 		dė́stykite,
dė́stykit 		tedė́sto,
tedė́stai
Participles of dėstyti
adjectival (dalyviai)
active passive
present dė́stąs, dė́stantis dė́stomas
past dė́stęs dė́stytas
past frequentative dė́stydavęs —
future dė́stysiąs, dė́stysiantis dė́stysimas
participle of necessity — dė́stytinas
adverbial
special pusdalyvis dė́stydamas
half-participle
padalyviai
 present dė́stant
past dė́sčius
past frequentative dė́stydavus
future dė́stysiant
manner of action būdinys dė́styte, dė́stytinai

References

  1. ^ Wojciech Smoczyński (2018) “dėstyti”, in Lithuanian Etymological Dictionary, Berlin, Germany: Peter Lang, →DOI, →ISBN, page 106
This article is issued from Wiktionary. The text is available under Creative Commons Attribution-Share Alike 4.0 unless otherwise noted. Additional terms may apply for the media files.