devintokė

Lithuanian

Etymology

From devinta +‎ -okė.

Noun

devintokė f (masculine devintokas)

  1. A pupil who is in ninth grade.

Declension

Declension of devintokė
singular
(vienaskaita)
plural
(daugiskaita)
nominative (vardininkas) devintokė devintokės
genitive (kilmininkas) devintokės devintokių
dative (naudininkas) devintokei devintokėms
accusative (galininkas) devintokę devintokes
instrumental (įnagininkas) devintoke devintokėmis
locative (vietininkas) devintokėje devintokėse
vocative (šauksmininkas) devintoke devintokės

Coordinate terms