dilgėlė
Lithuanian
Alternative forms
- di̇̀lgė
Etymology
From Proto-Indo-European *dʰelg-, *dʰelk- (“to stick, prick, stab”), see also dilgus (“prickly”), Latin falx (“hook, sickle”), Old Irish delg (“spine, needle”).[1]
Pronunciation
- IPA(key): [dʲɪlʲɡʲeːˈlʲěː]
Noun
dilgėlė̃ f (plural di̇̀lgėlės) stress pattern 3a [2]
Declension
| singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) | |
|---|---|---|
| nominative (vardininkas) | dilgėlė̃ | di̇̀lgėlės |
| genitive (kilmininkas) | dilgėlė̃s | dilgėlių̃ |
| dative (naudininkas) | di̇̀lgėlei | dilgėlė́ms |
| accusative (galininkas) | di̇̀lgėlę | di̇̀lgėles |
| instrumental (įnagininkas) | di̇̀lgėle | dilgėlėmi̇̀s |
| locative (vietininkas) | dilgėlėjè | dilgėlėsè |
| vocative (šauksmininkas) | di̇̀lgėle | di̇̀lgėlės |
Related terms
nouns related to dilgėlė
- dalgis m
verbs related to dilgėlė
- delgti
- dilgėti
- dilginti
adjectives related to dilgėlė
- dilgus
References
- ^ Pokorny, Julius (1959) “662”, in Indogermanisches etymologisches Wörterbuch [Indo-European Etymological Dictionary] (in German), volume 2, Bern, München: Francke Verlag, page 662
- ^ “dilgėlė” in Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
- “dilgėlė” in Martsinkyavitshute, Victoria (1993), Hippocrene Concise Dictionary: Lithuanian-English/English-Lithuanian. New York: Hippocrene Books. →ISBN