dingti

See also: dǐngtì

Lithuanian

From the zero-grade of the root of deñgti (“cover, conceal”). Cognate with Latvian diñgt (“to be quiet, control oneself”).

diñgti (third-person present tense diñgsta, third-person past tense diñgo)

(intransitive) to disappear, vanish, go away
Diñk mán i̇̀š akių̃! - Get out of my sight!
(intransitive) get away; find a place for oneself
Mán jaũ nėrà kur̃ diñgti. - I have no way out now.

Àš põ pirtiẽs vakarýkščios võs gyvà) - nèt nežinaũ kur̃ diñgti. - I am half dead after last night's sauna; I don't even know what to do with myself.

Conjugation of *dingti*
		1^st person	2^nd person	3^rd person	1^st person	2^nd person	3^rd person
		singular vienaskaita			plural daugiskaita
		aš	tu	jis/ji	mes	jūs	jie/jos
indicative tiesioginė nuosaka	present esamasis laikas	dingstù	dingsti̇̀	diñgsta	diñgstame, diñgstam	diñgstate, diñgstat	diñgsta
	past būtasis kartinis laikas	dingaũ	dingai̇̃	diñgo	diñgome, diñgom	diñgote, diñgot	diñgo
	past frequentative būtasis dažninis laikas	diñgdavau	diñgdavai	diñgdavo	diñgdavome, diñgdavom	diñgdavote, diñgdavot	diñgdavo
	future būsimasis laikas	diñgsiu	diñgsi	diñgs	diñgsime, diñgsim	diñgsite, diñgsit	diñgs
subjunctive tariamoji nuosaka		diñgčiau	diñgtum, diñgtumei	diñgtų	diñgtumėme, diñgtumėm, diñgtume	diñgtumėte, diñgtumėt	diñgtų
imperative liepiamoji nuosaka		—	diñk, diñki	tediñgsta, tediñgstie	diñkime, diñkim	diñkite, diñkit	tediñgsta, tediñgstie

Participles of dingti

Derksen, Rick (2015) “dingti”, in Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 13), Leiden, Boston: Brill, →ISBN, pages 130-131