eilutė
Lithuanian
Etymology
eilė̃ (“row, set, verse”) + -utė (“diminutive suffix”).
Pronunciation
Noun
eilùtė f (plural eilùtės) stress pattern 2[1]
Declension
| singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) | |
|---|---|---|
| nominative (vardininkas) | eilùtė | eilùtės |
| genitive (kilmininkas) | eilùtės | eilùtių |
| dative (naudininkas) | eilùtei | eilùtėms |
| accusative (galininkas) | eilùtę | eilutès |
| instrumental (įnagininkas) | eilutè | eilùtėmis |
| locative (vietininkas) | eilùtėje | eilùtėse |
| vocative (šauksmininkas) | eilùte | eilùtės |
References
- ^ “eilutė”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2025