gandarījums
Latvian
Etymology
From gandarīt (“to make amends, to satisfy”) + -ums.
Noun
gandarījums m (1st declension)
Declension
| singular | plural | |
|---|---|---|
| nominative | gandarījums | gandarījumi |
| genitive | gandarījuma | gandarījumu |
| dative | gandarījumam | gandarījumiem |
| accusative | gandarījumu | gandarījumus |
| instrumental | gandarījumu | gandarījumiem |
| locative | gandarījumā | gandarījumos |
| vocative | gandarījum | gandarījumi |