garėti

Lithuanian

Etymology

From Proto-Balto-Slavic *garḗˀtei (to burn). Cognate with Latvian izgarêtiês.[1]

Pronunciation

  • IPA(key): /ɡɐˈrʲeː.tʲɪ/

Verb

garė́ti (third-person present tense gãri, third-person past tense garė́jo)

  1. to evaporate
  2. to breathe out

Declension

Conjugation of garėti
singular vienaskaita plural daugiskaita
1st person 2nd person 3rd person 1st person 2nd person 3rd person
tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative present gariù gari̇̀ gãri gãrime,
gãrim
gãrite,
gãrit
gãri
past garė́jau garė́jai garė́jo garė́jome,
garė́jom
garė́jote,
garė́jot
garė́jo
past frequentative garė́davau garė́davai garė́davo garė́davome,
garė́davom
garė́davote,
garė́davot
garė́davo
future garė́siu garė́si garė̃s garė́sime,
garė́sim
garė́site,
garė́sit
garė̃s
subjunctive garė́čiau garė́tum,
garė́tumei
garė́tų garė́tumėme,
garė́tumėm,
garė́tume
garė́tumėte,
garė́tumėt
garė́tų
imperative garė́k,
garė́ki
tegãri,
tegãrie
garė́kime,
garė́kim
garė́kite,
garė́kit
tegãri,
tegãrie
Participles of garėti
adjectival (dalyviai)
active passive
present gãrįs, gãrintis gãrimas
past garė́jęs garė́tas
past frequentative garė́davęs
future garė́siąs, garė́siantis garė́simas
participle of necessity garė́tinas
adverbial
special pusdalyvis garė́damas
half-participle present gãrint
past garė́jus
past frequentative garė́davus
future garė́siant
manner of action būdinys garė́te, garė́tinai

References

  1. ^ Derksen, Rick (2015) “garėti”, in Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 13), Leiden, Boston: Brill, →ISBN, page 165