gulėti

See also: gulēti

Lithuanian

gulti (“lie down”) +‎ -ėti (“progressive suffix”).^[1]

gulė́ti (third-person present tense gùli, third-person past tense gulė́jo)

(intransitive) to lie (to be in a lying position)
Šuõ gùli añt sòfos, õ àš guliù lóvoj. ― The dog is lying on the sofa and I'm lying in bed.
to stay overnight
to be ill, unwell, sick
(intransitive, regarding objects) to lie, to be lying (to be situated in a lying position)
Knygà gùli añt stãlo. ― The book is on the table.

Laukuosè dar vanduõ gùli. ― Water is still standing in the fields.
to fit, to sit, to lie (be adjusted in a certain manner)
Suknẽlė táu gerai̇̃ gùli ir̃ tiñka pagal̃ figū̃rą. ― Your dress sits well on you and fits your figure.

Conjugation of *gulėti*
		1^st person	2^nd person	3^rd person	1^st person	2^nd person	3^rd person
		singular vienaskaita			plural daugiskaita
		aš	tu	jis/ji	mes	jūs	jie/jos
indicative tiesioginė nuosaka	present esamasis laikas	guliù	guli̇̀	gùli	gùlime, gùlim	gùlite, gùlit	gùli
	past būtasis kartinis laikas	gulė́jau	gulė́jai	gulė́jo	gulė́jome, gulė́jom	gulė́jote, gulė́jot	gulė́jo
	past frequentative būtasis dažninis laikas	gulė́davau	gulė́davai	gulė́davo	gulė́davome, gulė́davom	gulė́davote, gulė́davot	gulė́davo
	future būsimasis laikas	gulė́siu	gulė́si	gulė̃s	gulė́sime, gulė́sim	gulė́site, gulė́sit	gulė̃s
subjunctive tariamoji nuosaka		gulė́čiau	gulė́tum, gulė́tumei	gulė́tų	gulė́tumėme, gulė́tumėm, gulė́tume	gulė́tumėte, gulė́tumėt	gulė́tų
imperative liepiamoji nuosaka		—	gulė́k, gulė́ki	tegùli, tegùlie	gulė́kime, gulė́kim	gulė́kite, gulė́kit	tegùli, tegùlie

Participles of gulėti

(Nouns)

(Verbs)

^ Derksen, Rick (2015) “gulėti”, in Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 13), Leiden, Boston: Brill, →ISBN, page 193