jarych

See also: Jarych

Karaim

Etymology

From Proto-Turkic *jaruk.

Noun

jarych

  1. light

References

  • N. A. Baskakov, S.M. Šapšala, editor (1973), “jarych”, in Karaimsko-Russko-Polʹskij Slovarʹ [Karaim-Russian-Polish Dictionary], Moscow: Moskva, →ISBN

Polish

Pronunciation

  • IPA(key): /ˈja.rɘx/
  • Rhymes: -arɘx
  • Syllabification: ja‧rych

Adjective

jarych

  1. inflection of jary:
    1. genitive/locative plural
    2. virile accusative plural