kalinys
Lithuanian
Etymology
From kalinti (“to imprison”) + -inỹs.
Noun
kalinỹs m (plural kaliniai̇̃, feminine kalinė̃) stress pattern 3b
Declension
| singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) | |
|---|---|---|
| nominative (vardininkas) | kalinỹs | kaliniai̇̃ |
| genitive (kilmininkas) | kãlinio | kalinių̃ |
| dative (naudininkas) | kãliniui | kaliniáms |
| accusative (galininkas) | kãlinį | kãlinius |
| instrumental (įnagininkas) | kãliniu | kaliniai̇̃s |
| locative (vietininkas) | kalinyjè | kaliniuosè |
| vocative (šauksmininkas) | kalinỹ | kaliniai̇̃ |
Further reading
- “kalinys”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2025