kins
English
Noun
kins
- plural of kin
Anagrams
Faroese
Etymology
Ultimately, from Hindi छींट (chī̃ṭ).
Pronunciation
- IPA(key): /t͡ʃɪn̥s/
- Rhymes: -ɪn̥s
Noun
kins n (genitive singular kins, uncountable)
Declension
| n11-s | singular | |
|---|---|---|
| indefinite | definite | |
| nominative | kins | kinsið |
| accusative | kins | kinsið |
| dative | kinsi | kinsinum |
| genitive | kins | kinsins |