kubit
Volapük
Noun
kubit (nominative plural kubits)
Declension
| singular | plural | |
|---|---|---|
| nominative | kubit | kubits |
| genitive | kubita | kubitas |
| dative | kubite | kubites |
| accusative | kubiti | kubitis |
| vocative 1 | o kubit! | o kubits! |
| predicative 2 | kubitu | kubitus |
1 status as a case is disputed
2 in later, non-classical Volapük only