mifät
Volapük
Etymology
From mi- (“mis-, dys-”) + fät (“fate”).
Pronunciation
- IPA(key): /mi.ˈfɛt/
Noun
mifät (nominative plural mifäts)
Declension
| singular | plural | |
|---|---|---|
| nominative | mifät | mifäts |
| genitive | mifäta | mifätas |
| dative | mifäte | mifätes |
| accusative | mifäti | mifätis |
| vocative 1 | o mifät! | o mifäts! |
| predicative 2 | mifätu | mifätus |
1 status as a case is disputed
2 in later, non-classical Volapük only