močiutė

Lithuanian

Etymology

móčia (“mom”) +‎ -utė (“diminutive suffix”).[1]

Pronunciation

Noun

močiùtė f (plural močiùtės) stress pattern 2

  1. grandmother

Declension

Declension of močiùtė
singular
(vienaskaita) 		plural
(daugiskaita)
nominative (vardininkas) močiùtė močiùtės
genitive (kilmininkas) močiùtės močiùčių
dative (naudininkas) močiùtei močiùtėms
accusative (galininkas) močiùtę močiutès
instrumental (įnagininkas) močiutè močiùtėmis
locative (vietininkas) močiùtėje močiùtėse
vocative (šauksmininkas) močiùte močiùtės

References

  1. ^ Smoczyński, Wojciech (2007) “móčia”, in Słownik etymologiczny języka litewskiego‎[1] (in Polish), Vilnius: Uniwersytet Wileński, page 408
This article is issued from Wiktionary. The text is available under Creative Commons Attribution-Share Alike 4.0 unless otherwise noted. Additional terms may apply for the media files.