occisor

Latin

Etymology

From occidō.

Noun

occīsor m (genitive occīsōris, feminine occītrīx); third declension

  1. slayer, murderer

Declension

Third-declension noun.

singular plural
nominative occīsor occīsōrēs
genitive occīsōris occīsōrum
dative occīsōrī occīsōribus
accusative occīsōrem occīsōrēs
ablative occīsōre occīsōribus
vocative occīsor occīsōrēs

References