pabaiga
See also: pabaigą
Lithuanian
Etymology
pa- + baigà (“end”), the latter a nominal formation from bai̇̃gti (“to finish; (slang) to cum”).[1]
Pronunciation
- (pabaigà) IPA(key): [pɐbɐɪ̯ˑˈɡɐ]
- (pãbaiga) IPA(key): [ˈpä̌ːbɐɪ̯ˑɡɐ]
Noun
pabaigà f (plural pãbaigos) stress pattern 3b[2]
- (spacial or temporal) end
Declension
| singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) | |
|---|---|---|
| nominative (vardininkas) | pabaigà | pãbaigos |
| genitive (kilmininkas) | pabaigõs | pabaigų̃ |
| dative (naudininkas) | pãbaigai | pabaigóms |
| accusative (galininkas) | pãbaigą | pãbaigas |
| instrumental (įnagininkas) | pãbaiga | pabaigomi̇̀s |
| locative (vietininkas) | pabaigojè | pabaigosè |
| vocative (šauksmininkas) | pãbaiga | pãbaigos |
Synonyms
Antonyms
Related terms
(Verbs)
- baigti
- pabaigti
See also
- galūnė; riba
References
- ^ Smoczyński, Wojciech (2007) “bai̇̃gti”, in Słownik etymologiczny języka litewskiego[1] (in Polish), Vilnius: Uniwersytet Wileński, pages 40-1
- ^ “pabaiga” in Martsinkyavitshute, Victoria (1993), Hippocrene Concise Dictionary: Lithuanian-English/English-Lithuanian. New York: Hippocrene Books. →ISBN