pavardė
Lithuanian
Etymology
pa- (“after”) + var̃das (“name”).[1]
Pronunciation
- IPA(key): /pɐ.vɐrˈdʲeː/
Noun
pavardė̃ f (plural pãvardės) stress pattern 3[2]
Declension
| singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) | |
|---|---|---|
| nominative (vardininkas) | pavardė̃ | pãvardės |
| genitive (kilmininkas) | pavardė̃s | pavardžių̃ |
| dative (naudininkas) | pãvardei | pavardė́ms |
| accusative (galininkas) | pãvardę | pãvardes |
| instrumental (įnagininkas) | pãvarde | pavardėmi̇̀s |
| locative (vietininkas) | pavardėjè | pavardėsè |
| vocative (šauksmininkas) | pãvarde | pãvardės |
References
- ^ Smoczyński, Wojciech (2007) “var̃das”, in Słownik etymologiczny języka litewskiego[1] (in Polish), Vilnius: Uniwersytet Wileński, page 721
- ^ “pavardė”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2025