pilis

See also: pìlís and pilīs

English

Noun

pilis

  1. plural of pili

Anagrams

Friulian

Noun

pilis

  1. plural of pile

Latin

Noun

pīlīs

  1. dative/ablative plural of pīla
  2. dative/ablative plural of pīlum

Noun

pilīs

  1. dative/ablative plural of pilus

Latvian

Noun

pilis f

  1. nominative/vocative/accusative plural of pils

Lithuanian

Etymology

From Proto-Balto-Slavic *pilis, from Proto-Indo-European *pl̥h₁-í-s, from *tpelH- (stronghold). Cognate with Latvian pils, Ancient Greek πόλις (pólis), Sanskrit पुर (pura).[1]

Pronunciation

Noun

pili̇̀s f (plural pi̇̀lys) stress pattern 4 or pi̇̀lis f stress pattern 2

  1. castle, stronghold
  2. palace

Declension

Declension of pili̇̀s
singular
(vienaskaita)
plural
(daugiskaita)
nominative (vardininkas) pili̇̀s pi̇̀lys
genitive (kilmininkas) piliẽs pilių̃
dative (naudininkas) pi̇̀liai pili̇̀ms
accusative (galininkas) pi̇̀lį pili̇̀s
instrumental (įnagininkas) pilimi̇̀ pilimi̇̀s
locative (vietininkas) pilyjè pilysè
vocative (šauksmininkas) piliẽ pi̇̀lys

References

  1. ^ Derksen, Rick (2015) “pilis”, in Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 13), Leiden, Boston: Brill, →ISBN, page 356

Yapese

Etymology

Borrowed from Palauan bilis.

Noun

pilis

  1. dog