pinnakkain

Finnish

Etymology

pinta +‎ -kkain (situative singular)

Pronunciation

  • IPA(key): /ˈpinːɑkːɑi̯n/, [ˈpinːɑ̝kːɑ̝i̯n]
  • Rhymes: -inːɑkːɑin
  • Syllabification(key): pin‧nak‧kain
  • Hyphenation(key): pin‧nak‧kain

Adverb

pinnakkain

  1. surface against surface

Derived terms

Further reading