ragiv
Volapük
Noun
ragiv (nominative plural ragivs)
Declension
| singular | plural | |
|---|---|---|
| nominative | ragiv | ragivs |
| genitive | ragiva | ragivas |
| dative | ragive | ragives |
| accusative | ragivi | ragivis |
| vocative 1 | o ragiv! | o ragivs! |
| predicative 2 | ragivu | ragivus |
1 status as a case is disputed
2 in later, non-classical Volapük only