scyldignes

Old English

Etymology

From sċyldiġ (guilty) +‎ -nes.[1]

Pronunciation

  • IPA(key): /ˈʃyl.dij.nes/, [ˈʃyɫ.dij.nes]

Noun

sċyldiġnes f[1][2]

  1. guiltyness, guilt

Declension

Strong ō-stem:

singular plural
nominative sċyldiġnes sċyldiġnessa, sċyldiġnesse
accusative sċyldiġnesse sċyldiġnessa, sċyldiġnesse
genitive sċyldiġnesse sċyldiġnessa
dative sċyldiġnesse sċyldiġnessum

References

  1. 1.0 1.1 Joseph Bosworth, T. Northcote Toller (1898) “scyldigness”, in An Anglo-Saxon Dictionary, second edition, Oxford: Oxford University Press.
  2. ^ John R. Clark Hall (1916) “scyldignes”, in A Concise Anglo-Saxon Dictionary[1], 2nd edition, New York: Macmillan