siug
Võro
Etymology
Unclear. Compare Finnish suikea (“lanceolate”).
Noun
siug (genitive sivvu, partitive siugu)
Declension
Inflection of siug
| singular | plural | |
|---|---|---|
| nominative | siug | sivvuq |
| accusative | sivvu | sivvuq |
| genitive | sivvu | siugõ |
| partitive | siugu | siugõ |
| illative | siugu | siugõ siugõhe |
| inessive | sivvun sivvuhn |
sivvõn sivvõhn |
| elative | sivvust | sivvõst |
| allative | sivvulõ | sivvõlõ |
| adessive | sivvul | sivvõl |
| ablative | sivvult | sivvõlt |
| translative | sivvus | sivvõs |
| terminative | sivvuniq | sivvõniq |
| abessive | sivvuldaq | sivvõldaq |
| comitative | sivvugaq | siugõgaq |