siunka
Old Swedish
Etymology
From Old Norse søkkva, from Proto-Germanic *sinkwaną.
Verb
siunka
- to sink
Conjugation
| present | past | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| infinitive | siunka | — | ||||
| participle | siunkandi, siunkande | sunkin | ||||
| active voice | indicative | subjunctive | imperative | indicative | subjunctive | |
| iæk | siunker | siunki, siunke | — | sank | sunki, sunke | |
| þū | siunker | siunki, siunke | siunk | sankt | sunki, sunke | |
| han | siunker | siunki, siunke | — | sank | sunki, sunke | |
| vīr | siunkum, siunkom | siunkum, siunkom | siunkum, siunkom | sunkum, sunkom | sunkum, sunkom | |
| īr | siunkin | siunkin | siunkin | sunkin | sunkin | |
| þēr | siunka | siunkin | — | sunku, sunko | sunkin | |
| mediopassive voice | indicative | subjunctive | imperative | indicative | subjunctive | |
| iæk | — | — | — | — | — | |
| þū | — | — | — | — | — | |
| han | — | — | — | — | — | |
| vīr | — | — | — | — | — | |
| īr | — | — | — | — | — | |
| þēr | — | — | — | — | — | |
Descendants
- Swedish: sjunka