tidymbwlatend
Old English
Etymology
From tīd (“time”) + ymbwlātend (“spectator, observer”)
Pronunciation
- IPA(key): /ˈtiːd.ymbˌwlɑː.tend/
Noun
tīdymbwlātend m
Declension
Strong nd-stem:
| singular | plural | |
|---|---|---|
| nominative | tīdymbwlātend | tīdymbwlātend, tīdymbwlātende, tīdymbwlātendas |
| accusative | tīdymbwlātend | tīdymbwlātend, tīdymbwlātende, tīdymbwlātendas |
| genitive | tīdymbwlātendes | tīdymbwlātendra |
| dative | tīdymbwlātende | tīdymbwlātendum |