varputė
Lithuanian
Etymology
Apparently from varpa ("penis") plus -utė (diminutive suffix).
Pronunciation
- IPA(key): [ˈʋaːɾpʊtʲeː]
Noun
várputė f (plural várputės) stress pattern 1
Declension
| singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) | |
|---|---|---|
| nominative (vardininkas) | várputė | várputės |
| genitive (kilmininkas) | várputės | várpučių |
| dative (naudininkas) | várputei | várputėms |
| accusative (galininkas) | várputę | várputes |
| instrumental (įnagininkas) | várpute | várputėmis |
| locative (vietininkas) | várputėje | várputėse |
| vocative (šauksmininkas) | várpute | várputės |