voolik
Estonian
Etymology
vool (“to flow, tide”) + -ik
Noun
voolik (genitive vooliku, partitive voolikut)
Declension
| Declension of voolik (ÕS type 2/õpik, no gradation) | |||
|---|---|---|---|
| singular | plural | ||
| nominative | voolik | voolikud | |
| accusative | nom. | ||
| gen. | vooliku | ||
| genitive | voolikute | ||
| partitive | voolikut | voolikuid | |
| illative | voolikusse | voolikutesse voolikuisse | |
| inessive | voolikus | voolikutes voolikuis | |
| elative | voolikust | voolikutest voolikuist | |
| allative | voolikule | voolikutele voolikuile | |
| adessive | voolikul | voolikutel voolikuil | |
| ablative | voolikult | voolikutelt voolikuilt | |
| translative | voolikuks | voolikuteks voolikuiks | |
| terminative | voolikuni | voolikuteni | |
| essive | voolikuna | voolikutena | |
| abessive | voolikuta | voolikuteta | |
| comitative | voolikuga | voolikutega | |