wilige

Old English

Alternative forms

Etymology

From Proto-West Germanic *wilgijā, equivalent to weliġ (willow) +‎ -e.

Pronunciation

  • IPA(key): /ˈwi.li.ɡe/, [ˈwi.li.ɣe], /ˈwi.li.je/

Noun

wilige f

  1. basket

Inflection

Weak feminine (n-stem):

singular plural
nominative wilige wiligan
accusative wiligan wiligan
genitive wiligan wiligena
dative wiligan wiligum

Descendants

  • Middle English: wilwe, wili