தும்பிக்கை

Tamil

Etymology

From தும்பி (tumpi, elephant) +‎ கை (kai, hand). Cognate with Malayalam തുമ്പിക്കൈ (tumpikkai).

Pronunciation

  • IPA(key): /t̪umbikːai/
  • Audio:(file)

Noun

தும்பிக்கை • (tumpikkai)

  1. (anatomy) trunk or proboscis, of an elephant
    Synonym: துதிக்கை (tutikkai)
    யானை தனது தும்பிக்கையினாலே பணத்தையெடுக்கும்.
    yāṉai taṉatu tumpikkaiyiṉālē paṇattaiyeṭukkum.
    An elephant would take money with its trunk.

Declension

ai-stem declension of தும்பிக்கை (tumpikkai)
singular plural
nominative
tumpikkai
தும்பிக்கைகள்
tumpikkaikaḷ
vocative தும்பிக்கையே
tumpikkaiyē
தும்பிக்கைகளே
tumpikkaikaḷē
accusative தும்பிக்கையை
tumpikkaiyai
தும்பிக்கைகளை
tumpikkaikaḷai
dative தும்பிக்கைக்கு
tumpikkaikku
தும்பிக்கைகளுக்கு
tumpikkaikaḷukku
benefactive தும்பிக்கைக்காக
tumpikkaikkāka
தும்பிக்கைகளுக்காக
tumpikkaikaḷukkāka
genitive 1 தும்பிக்கையுடைய
tumpikkaiyuṭaiya
தும்பிக்கைகளுடைய
tumpikkaikaḷuṭaiya
genitive 2 தும்பிக்கையின்
tumpikkaiyiṉ
தும்பிக்கைகளின்
tumpikkaikaḷiṉ
locative 1 தும்பிக்கையில்
tumpikkaiyil
தும்பிக்கைகளில்
tumpikkaikaḷil
locative 2 தும்பிக்கையிடம்
tumpikkaiyiṭam
தும்பிக்கைகளிடம்
tumpikkaikaḷiṭam
sociative 1 தும்பிக்கையோடு
tumpikkaiyōṭu
தும்பிக்கைகளோடு
tumpikkaikaḷōṭu
sociative 2 தும்பிக்கையுடன்
tumpikkaiyuṭaṉ
தும்பிக்கைகளுடன்
tumpikkaikaḷuṭaṉ
instrumental தும்பிக்கையால்
tumpikkaiyāl
தும்பிக்கைகளால்
tumpikkaikaḷāl
ablative தும்பிக்கையிலிருந்து
tumpikkaiyiliruntu
தும்பிக்கைகளிலிருந்து
tumpikkaikaḷiliruntu

References