மைம்மை
Tamil
Etymology
Pronunciation
- IPA(key): /maimːai/
Noun
மைம்மை • (maimmai) (archaic)
Declension
| singular | plural | |
|---|---|---|
| nominative | maimmai |
மைம்மைக்கள் maimmaikkaḷ |
| vocative | மைம்மையே maimmaiyē |
மைம்மைக்களே maimmaikkaḷē |
| accusative | மைம்மையை maimmaiyai |
மைம்மைக்களை maimmaikkaḷai |
| dative | மைம்மைக்கு maimmaikku |
மைம்மைக்களுக்கு maimmaikkaḷukku |
| benefactive | மைம்மைக்காக maimmaikkāka |
மைம்மைக்களுக்காக maimmaikkaḷukkāka |
| genitive 1 | மைம்மையுடைய maimmaiyuṭaiya |
மைம்மைக்களுடைய maimmaikkaḷuṭaiya |
| genitive 2 | மைம்மையின் maimmaiyiṉ |
மைம்மைக்களின் maimmaikkaḷiṉ |
| locative 1 | மைம்மையில் maimmaiyil |
மைம்மைக்களில் maimmaikkaḷil |
| locative 2 | மைம்மையிடம் maimmaiyiṭam |
மைம்மைக்களிடம் maimmaikkaḷiṭam |
| sociative 1 | மைம்மையோடு maimmaiyōṭu |
மைம்மைக்களோடு maimmaikkaḷōṭu |
| sociative 2 | மைம்மையுடன் maimmaiyuṭaṉ |
மைம்மைக்களுடன் maimmaikkaḷuṭaṉ |
| instrumental | மைம்மையால் maimmaiyāl |
மைம்மைக்களால் maimmaikkaḷāl |
| ablative | மைம்மையிலிருந்து maimmaiyiliruntu |
மைம்மைக்களிலிருந்து maimmaikkaḷiliruntu |
References
- University of Madras (1924–1936) “மைம்மை”, in Tamil Lexicon, Madras [Chennai]: Diocesan Press