gėda
See also: gėdą
Lithuanian
Etymology
Probably from Proto-Indo-European *gʷewH- (“to defecate”). Cognate with Old Prussian gīdan (“shame, disgrace”), as well as perhaps Proto-Slavic *gadъ (“creepy creature”), Proto-West Germanic *kwād (“evil”),[1] Proto-Slavic *govьno (“crap, turd”).
Pronunciation
- IPA(key): /ˈɡʲeːda/
Noun
gė́da f stress pattern 1[2]
Declension
| singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) | |
|---|---|---|
| nominative (vardininkas) | gė́da | gė́dos |
| genitive (kilmininkas) | gė́dos | gė́dų |
| dative (naudininkas) | gė́dai | gė́doms |
| accusative (galininkas) | gė́dą | gė́das |
| instrumental (įnagininkas) | gė́da | gė́domis |
| locative (vietininkas) | gė́doje | gė́dose |
| vocative (šauksmininkas) | gė́da | gė́dos |
Derived terms
(Verbs)
- gėdinti
- (reflexive) gėdintis
Related terms
(Verbs)
- gėdėtis
- gėdytis
References
- ^ Derksen, Rick (2015) “gėda”, in Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 13), Leiden, Boston: Brill, →ISBN, page 167
- ^ Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
- ^ Martsinkyavitshute, Victoria (1993), Hippocrene Concise Dictionary: Lithuanian-English/English-Lithuanian. New York: Hippocrene Books. →ISBN